Produktai

Vaizdo medžiaga

Panaudojimas

Sandarus namas

Pastatas, kurio sandarumas nėra pakankamas, gali būti daugelio problemų priežastis. Netinkamai apšiltintas stogas gali generuoti iki 30% šilumos nuostolių, sienos – 25%, langai ir durys – apie 20%. Todėl investicija į namo termomodernizavimą ar energiją taupančių sprendimų panaudojimas jau statybos etape leidžia ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, o taip pat sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą.

Terminų žodynas

Pateikiame terminų, dažnai vartojamų pastato sandarumo ir energinio efektyvumo kontekste, sąrašą kartu su jų reikšmės paaiškinimu.

Beveik nulinės energijos pastatas, pasižymintis labai aukštu energiniu naudingumu. Reikalingas beveik nulinis arba labai mažas energijos kiekis turėtų būti tiekiamas naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant atsinaujinančią energiją, pagamintą vietoje arba netoliese.

Pastatas, kurio energijos poreikis yra mažesnis arba lygus 15 kWh/m2 ir didžiausias pirminės energijos suvartojimas 120 kWh/m2 per metus, sertifikuotas Pasyviojo namo instituto. Pasyviajame pastate šiluminį komfortą užtikrina pasyvūs šaltiniai: gyventojai, elektros prietaisai, „saulės“ šiluma, iš vėdinimo atgaunama šiluma ir papildomas oro pašildymas, kuris vėdina pastatą taip, kad jam nereikėtų autonominio, aktyvaus šildymo sistema.

Temperatūros koeficientas fRsi yra tam tikros langų montavimo jungties su siena vidinio paviršiaus θsi žemiausios temperatūros rodiklis ir leidžia įvertinti pelėsio atsiradimo riziką lango jungtyje su siena. Temperatūros koeficientas fRsi yra paviršiaus temperatūros ir lauko oro temperatūros skirtumas (θsi – θe), padalytas iš vidaus ir išorės oro temperatūrų skirtumo (θi – θe).

Tai dujinės būsenos pakeitimo į skystą vandens garų būseną procesas ore, t.y. vandens kondensacija. Tai yra priešingybė garavimui, kai vandens dujos atvėsusios tampa skysčiu. Kondensacija susidaro esant tam tikroms santykinės oro drėgmės ir paviršiaus temperatūros vertėms, t. y. kai pasiekiamas rasos taškas. Šį reiškinį galima pastebėti, pavyzdžiui, ant butelio, ištraukto iš šaldytuvo, ant vonios veidrodžio ir ant vidinių langų stiklų.

Temperatūra, kurioje, atsižvelgiant į dujų sudėtį ir slėgį, oras yra prisotintas – jis nebegali sugerti vandens garų ir dėl to susidaro kondensacija, t. y. vandens garų kondensacija. Langų atveju drėgmė iš oro kondensuojasi toje vietoje, kur langas susikerta su siena, t. y. toje vietoje, kuri yra jautriausia šilumos perdavimui. Kai pastato sienos palaiko žemesnę temperatūrą nei vadinamasis „rasos taškas“, atsiranda drėgmė ir dėl to pelėsis.

Pavyzdys: esant 20°C temperatūrai ir 50 % drėgmei (oras 50 % prisotintas vandeniu), rasos taškas yra 9,3°C. Šiuo atveju daroma prielaida, kad plokštumos, skiriančios pastato vidų visoje patalpoje, temperatūra turi būti didesnė nei 10°C. Štai kodėl taip svarbu tinkamai išdėstyti ir užsandarinti vietą, kur langas jungiasi prie sienos.

Ore esančių vandens garų kiekio ir didžiausio vandens garų kiekio, kurį oras gali išlaikyti esamoje temperatūroje be kondensacijos, santykis. Santykinei oro drėgmei priartėjus prie maksimalios ribos, susidaro vandens nuosėdos, kurių dėka oras atsikrato vandens garų ir drėgmės lygis ore krenta. Optimali santykinė oro drėgmė patalpose turėtų būti apie 40-60%. Virš šio lygio drėgmė nusėda šalčiausiose vietose, pvz., ant lango.

Vandens garų srautas keliauja iš aukštesnio slėgio ir temperatūros terpės į žemesnio slėgio ir temperatūros terpę, siekiant išlyginti slėgį abiejose pertvaros pusėse. Difuzija yra priežastis, dėl kurios dujos prasiskverbia per kietąsias medžiagas, įskaitant vandens garus per kai kurias statybines medžiagas.

Jis apibrėžia energijos kiekį, kuris praeina per 1 m storio medžiagos sluoksnį, o temperatūros skirtumas abiejose šio sluoksnio pusėse yra 1 K (1 °C). Medžiagos šilumos laidumo koeficientas λ [W/(m•K)] yra tam tikros medžiagos charakteristika ir priklauso nuo jos cheminės sudėties, poringumo ir drėgmės. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnės šilumos izoliacijos savybės. λ vertė yra nurodyta statybinių medžiagų dokumentuose, pvz., techninių duomenų lape, ir dažnai ją galima rasti ant gaminio pakuotės.

Difuzijai ekvivalentiškas oro storis Sd nustato medžiagos pralaidumą, lyginant jos difuzines savybes su tam tikro storio oro difuzine varža.

Sd = μ*d {m}

Oras atsparus vandens garams, priklausomai nuo sluoksnio storio. Kuo storesnis sluoksnis, tuo sunkiau vandens garams prasiskverbti pro orą. Kitaip tariant, galime teigti, kad Sd koeficientas apibūdina tam tikro storio statybinės medžiagos sluoksnio difuzines savybes, lyginant jį su tokio pat difuzinio pasipriešinimo oro sluoksnio storiu. Taigi šio koeficiento matmuo yra metras. Galima daryti išvadą, kad difuzijos varžos koeficientas μ apibūdina medžiagos, pvz., plytų ir kt., difuzines savybes, o difuziškai ekvivalentiškas oro storis Sd – konkrečios konkretaus storio medžiagos difuziją. Kelių nevienalyčių medžiagų, sudarytų iš kelių sluoksnių, atveju nustatomas ne µ, o tik Sd.

Ji nustato, kiek energijos (išreikšta vatais) praeina per 1 kvadratinį metrą pertvaros (sienų, stogų, langų, durų ir kt.), kai temperatūrų skirtumas abiejose pusėse yra 1K (1°C). Šilumos perdavimo koeficientas „U“ lemia pertvaros šilumos izoliaciją. Maža „U“ koeficiento reikšmė reiškia, kad šilumos nuostoliai bus patenkinamo lygio. Šis koeficientas priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagamintos sienos, tipo ir storio, taip pat nuo pertvaros pobūdžio.

Soudal sprendimai

Jau daugelį metų Soudal buvo viena svarbiausių modernių technologijų ir sistemų, visiškai atitinkančių Europos energetiškai efektyvių pastatų strategiją (EPBD), šalininkų. Atraskite mūsų sprendimus, kurie pagerina pastato sandarumą.