Pastatas, kurio sandarumas nėra pakankamas, gali būti daugelio problemų priežastis. Netinkamai apšiltintas stogas gali generuoti iki 30% šilumos nuostolių, sienos – 25%, langai ir durys – apie 20%. Todėl investicija į namo termomodernizavimą ar energiją taupančių sprendimų panaudojimas jau statybos etape leidžia ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, o taip pat sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą.
Pastato sandarumas turėtų būti suprantamas kaip pastato atitvarų ir jungčių tarp pertvarų sandarumas – ši savybė svarbi kiekvienam pastatui. Tik didelis sandarumas riboja šilumos nuostolius, nes:
pašalina statybinius pavojus dėl drėgmės pertvarose,
leidžia oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms pasiekti aukštus efektyvumo parametrus.
Pastato pertvarų nesandarumas:
sukelia šilumos nuostolius, kurie yra susiję su padidėjusiais mokesčiais už šildymą žiemą ir vėsinimu vasarą,
neigiamai veikia pertvarų akustinę izoliaciją,
yra vandens garų kondensato susidarymo priežastis, mažėja temperatūra ir didėja drėgmė, galimybė pelėsio susidarymui,
yra pastato pertvarų korozijos ir „sergančio pastato“ sindromo priežastis.
Pagal galiojančias Technines sąlygas pastatų sandarumas turėtų būti:
pastatuose su gravitacine ventiliacija arba hibridine ventiliacija – n50 < 3,0 h-1
pastatuose su mechaniniu vėdinimu arba oro kondicionavimu – n50 < 1,5 h-1.
Be to, Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas apibrėžė pastato sandarumo lygius, kuriuos pasiekti būtina norint gauti bendrą finansavimą energiją taupančių ir pasyvių namų statybai:
energiją taupančiuose pastatuose n50<1 h-1 (NF40 standartas)
pasyviuose pastatuose n50<0,6 h-1 (NF15 standartas)
Sandarumo testas
Sandarumo testas dėl pastato energinio sertifikavimo turi būti atliekamas tik baigus visus statybos darbus, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius.
Pastato sandarumo bandymas atliekamas naudojant vadinamąjį durų testą pagal EN ISO 9972 standartą „Pastatų šiluminės charakteristikos”. Pastatų oro pralaidumo nustatymas. Slėgio matavimo metodas naudojant ventiliatorių. Naudojamos oro padavimo durys 50 Pa slėgio skirtumui tarp pastato vidaus ir jo išorės sukurti. Tada matuojamas oro kiekis, prasiskverbęs per pastato nesandarumus. Pastato sandarumas gali būti išreikštas n50 [h-1] – nurodant, kiek kartų per valandą įvyks visiškas oro pasikeitimas pastate dėl nuotėkio esant slėgio skirtumui tarp vidinės ir išorinės aplinkos. 50 Pa.
q50 [m3 /h m2 ] – oro pralaidumas esant 50 Pa slėgiui
Parametras, nurodantis, kiek oro nutekės per 1 m2 pastato korpuso paviršiaus per valandą, kai slėgio skirtumas tarp vidinės ir išorinės aplinkos yra 50 Pa, t. y. oro nuotėkio srauto santykis esant 50 Pa slėgiui [m3 /h. ] iki pastato apvalkalo ploto [m2]
w50 [m3 /h m2 ] – vienetinis oro nuotėkio srautas esant 50 Pa slėgiui
Parametras, nurodantis, kiek oro nutekės 1 m2 grynojo grindų ploto per valandą, kai slėgio skirtumas tarp vidinės ir išorinės aplinkos yra 50 Pa, t. y. oro nuotėkio srauto santykis esant 50 Pa slėgiui [m3 /h. ] iki grindų ploto [m2 ].
Bendras oro nuotėkis:
sienos, grindys, stogas,
vietos, kur jungiasi grindys, sienos ir stogas,
jungtys tarp sienų ir langų/lauko durų,
vietos, kur vamzdžių įvadai yra prijungti prie sienų,
kanalai, perėjimai.
Toliau gerėjant namų šilumos izoliacijai, didėja vėdinimo svarba energijos nuostolių požiūriu. Dalis energijos nuostolių atsiranda dėl oro prasiskverbimo pro statybines medžiagas ir angas pastato konstrukcijoje. Pastato konstrukcijos sandarinimas padeda sumažinti energijos nuostolius, tuo pačiu sumažinant konstrukcijos pažeidimo ir skersvėjų riziką.
